Pagsasao a HebreoAahx Yy89 FfnWwt
| Hebreo | |
|---|---|
| עִבְרִית Ivrit (Klasiko: ʕibrit) | |
| Pannakabalikas | pagalagadan nga Israeli: [(ʔ)ivˈʁit] - [(ʔ)ivˈɾit], pagalagadan nga Israeli (Sephardi): [ʕivˈɾit], Iraki: [ʕibˈriːθ], Yemenita: [ʕivˈriːθ], Ashkenazi: [ˈivʀis] |
| Rehion | Israel Sangalubongan (a kas ti pagsasao a liturhia para ti Hudaismo). idiay Palestina (Gaza, ken Laud a Bankag) [1] |
Patubo a mangisasao | 8 a riwriw (1998) Maikadua a pagsasao: 3 a riwriw Natayen a kas maysa a patneng a pagsasao idi maika-4 a siglo CE, panagungar iti tawtawen a 1880 |
Pamilia | Apro-Asiatiko
|
Panagsurat | Hebréo nga abesedário |
| Opisial a kasasaad | |
Opisial a mangisasao | |
| Nagalagad | Akademia ti Pagsasao a Hebréo האקדמיה ללשון העברית (HaAkademia LaLashon Ha‘Ivrit) |
| Kodkodigo ti pagsasao | |
| ISO 639-1 | he |
| ISO 639-2 | heb |
| ISO 639-3 | Uray ania:heb – Moderno a Hebréohbo – Taga-ugma a Hebréo |
| Linguaesperio | 12-AAB-a |
Ti Hebreo wenno Ebreo (/ˈhiːbruː/) (עִבְרִית, Ivrit,
Pannakabalikas a Hebreo (tulong·paammo)) ket maysa a Laud a Semitiko a pagsasao iti pamilia ti pagsasao nga Aproasiatika. Iti kultura, daytoy ket naipammategan dagiti Hudio ken sabsabali a a grupo ti relihion a kas iti pagsasao dagiti tattao a Hudio, uray no dagiti sabsabali a Hudio a pagsasao ket nagtaud da kadagiti diaspora a Hudio, ken ti pagsasao a Hebreo ket naus-usar pay babaen dagiti saan a grupgrupo a Hudio, a kas dagiti mainaig nga etniko a dagiti Samaritanos.
Ti Moderno a Hebreo ket maisasao babaen dagiti kaaduan a walo a riwriw a tattao idiay Israel, nga iti Klasiko a Hebreo ket inus-usar para ti panagkararag wenno panagadal dagiti Hudio a komunidad iti sanglubongan. Daytoy a pagsasao ket nasaksian manipud iti maika-10 a siglo BCE [2] iti kinaudi a Maikadua a Templo a panawen, kalpasan idi naparang-ay ti pagsasao iti Misna a Hebreo. Ti Moderno a Hebreo ket maysa kadagiti opisial a pagsasao iti Israel, a kaduana ti Arabiko.
| Daytoy nga artikulo dagiti nangruna nga artikulo ket pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panagnayon iti daytoy. |
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- ^ CIA's World Fact Book
- ^ http://www.physorg.com/news182101034.html
Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]
| Edision ti Wikipedia iti Hebreo, ti nawaya nga ensiklopedia |
- Akademia ti Pagsasao a Hebreo (iti Hebreo) (iti Ingles)